Kuo unikali Valdorfo mokykla?

Valdorfo filosofija - ugdyti visą žmogų

Valdorfo ugdymas grindžiamas Rudolfo Šteinerio (1861–1925) sukurta antroposofijos filosofija, kuri žmogų suvokia kaip fizinio kūno, sielos ir dvasios vienovę. Todėl Valdorfo mokykloje mokymosi procesas apima ne tik proto lavinimą, bet ir emocijas bei praktines veiklas. Kitaip tariant ugdymas apie galvą, širdį ir rankas.
Valdorfo pedagogikos ugdymo tikslas – išugdyti laisvą, kūrybišką ir sąmoningą asmenybę, gebančią rasti savo kelią nuolat kintančiame pasaulyje. Šteinerio įsitikinimu, mokykla yra svarbiausias kultūros elementas, kuris privalo išlikti nepriklausomas nuo politikos ir ekonomikos įtakos. Tik laisvėje gali gimti tikra kūrybinė galia.

Mokytojai augantys kartu su vaikais

Valdorfo mokyklose klasės mokytojas pasitinka vaikus pirmoje klasėje ir kartu su jais keliauja iki 7–8 klasės, mokydamas kuo daugiau dalykų. Toks ilgalaikis ryšys leidžia vaikams jaustis saugiems ir matomiems, o mokytojui – stebėti individualią kiekvieno vaiko raidą, pažinti jo stipriąsias ir silpnąsias puses bei suprasti klasės socialinius procesus.
Kiekvienas Valdorfo mokytojas dalyvauja kasavaitinėse kolegijose, kur aptariami organizaciniai, pedagoginiai ir idėjiniai klausimai, palaiko glaudų ryšį su tėvais. Būti tokiu mokytoju – didelis iššūkis ir atsakomybė, tačiau kartu ir nuolat besikeičiantis, saviugdos reikalaujantis darbas.

Bendruomenė dalyvauja mokyklos kūrime

Skirtingai nei tradicinėse mokyklose, Valdorfo mokykla neturi vieno direktoriaus ar vadovo. Kiekvienas mokytojas ir mokinių tėvai aktyviai prisideda prie mokyklos kūrimo, kasdienio funkcionavimo ir valdymo sprendimų.

Gamta vaidina svarbų vaidmenį Valdorfo pedagogikoje

Gamtos stebėjimas, metų laikų ritmai ir reguliarūs žygiai yra esminė Valdorfo ugdymo dalis. Fizinis aktyvumas gamtoje laikomas gyvybiškai svarbiu besivystančiam žmogui.
Mokykla išskiria kelis argumentus, kodėl tai svarbu:

• fizinis aktyvumas reikalingas normaliai sveikatai palaikyti;

• buvimas gamtoje leidžia išgyventi vidinę ramybę ir save kaip visatos dalį;

• taip gimsta sąmoningumas ir atsakomybės jausmas.

Ritmas ir pagrindinė pamoka

Ritmas Valdorfo pedagogikoje užima labai svarbią vietą. Šteineris tikėjo, kad harmoningas gyvenimo ritmas yra gyvybiškai svarbus bet kokiam žmogui, o ypač vaikui. Švenčiant metų šventes išgyvenamas metų ritmas ir dvasinių impulsų kaita, mokymosi turinys derinamas su vaiko amžiaus galimybėmis ir gamtos ritmu.
Kiekviena diena prasideda pagrindine pamoka, trunkančia apie 2 valandas. Ji pradedama ritmine dalimi: dainuojama, grojama, žaidžiami žaidimai, kurie pažadina vaikus, padeda pajusti save klasės dalimi ir susikaupti būsimai pamokai. Vėliau prisimenama praėjusios dienos medžiaga ir mokoma nauja.
Vėlesnėse klasėse mokiniai mokosi ciklaisi, t.y. 3–4 savaites gilinasi į vieną temą – biologiją, astronomiją, geografiją, istoriją, lietuvių kalbą, matematiką, nuo 6 klasės – fiziką, nuo 7 – chemiją. Periodo metu mokiniai mokosi atpasakoti medžiagą, dirba grupėse ar individualiai, kuria projektus, patys rašo ir iliustruoja ciklo knygą.
Svarbus Valdorfo pedagogikos principas – „pamiršimas". Kaip miegant įsisaviname dienos įvykius, taip ilgesnį laiką negalvodami apie temą, ją geriau įsisaviname. Ilgesnis laikas tarp temų kartojimo leidžia vaikams medžiagą „perleisti per save" ir giliau įsisavinti.

Pasaulinis Valdorfo judėjimas

Prieš šimtą metų Vokietijoje įkurta pirmoji Valdorfo mokykla tapo impulsu pasauliniam judėjimui. Šiandien pasaulyje veikia daugiau kaip tūkstantis Valdorfo mokyklų ir beveik du tūkstančiai Valdorfo darželių. Naujos iniciatyvos kuriasi beveik kasdien, vis daugiau šeimų ieško alternatyvos formaliajam švietimui ir dažnai ją randa Valdorfo mokyklose.

Šaltinis: Vilniaus Valdorfo Žaliosios mokyklos mokytojos Urtės Čiblytės interviu.

Taip pat skaitykite