Ugdymas Klaipėdos Valdorfo mokykloje

Valdorfo pedagogika

Valdorfo pedagogikos filosofija

Valdorfo pedagogika – tai ugdymas, kuris padeda vaikui vystytis ir bręsti visapusiškai: mąstyti, jausti, kurti ir veikti. Čia svarbiausias gyvas santykis su pasauliu, patyriminis pažinimas ir pagarba natūraliai vaiko raidai. Mokymosi turinys bei metodai derinami su skirtingais amžiaus tarpsniais, kad kiekvienas vaikas galėtų atsiskleisti, patirti mokymosi džiaugsmą ir augti pasitikėdamas savimi.

Didelis dėmesys skiriamas ritmui – dienos, metų laikų kaitai, tradicijoms, meninei veiklai ir praktiniam patyrimui. Tokia aplinka padeda vaikams jaustis saugiai, ugdo vidinę pusiausvyrą, kūrybingumą ir gebėjimą bendradarbiauti. Puoselėjamos universalios žmogiškosios vertybės, kad jaunas žmogus užaugtų laisva, atsakinga, smalsia ir socialiai aktyvis asmenybe, pasirengusia mokytis visą gyvenimą.

Valdorfo mokyklose mokymasis dažniausiai prasideda nuo patirties: vaikai stebi, liečia, kuria, tyrinėja, o tik vėliau formuluoja teorines įžvalgas. Prieš žengiant į Botanikos periodą, augalai pirmiausia auginami ir stebimi, o istorija pažįstama per pasakojimus, vaidinimus ir gyvą epochos išgyvenimą. Taip žinios tampa ne tik lengviau suprantamos, bet ir giliau patirtos.

Galva, širdis, rankos

Valdorfo pedagogika remiasi visapusišku žmogaus ugdymu, kuriame darniai puoselėjami trys esminiai aspektai – mąstymas, jausmai ir valia.

• Galva simbolizuoja protą: gebėjimą mąstyti, suprasti, analizuoti ir pažinti pasaulį.

• Širdis siejama su jausmais – emociniu intelektu, empatija, grožio pajauta ir gyvu santykiu su aplinka.

• Rankos atspindi valią – praktinius įgūdžius, kūrybiškumą, iniciatyvumą ir atkaklumą veikti.

Toks ugdymas padeda vaikui augti kaip harmoningai, savimi pasitikinčiai ir kūrybingai asmenybei, kuriai svarbios ne tik žinios, bet ir gebėjimas jausti, kurti bei prasmingai veikti.

Valdorfo pedagogika – tai holistinis ugdymo metodas, kuriame vaikai mokosi mąstyti, jausti, kurti ir veikti. Ji remiasi natūralios vaiko raidos pažinimu ir siekia ugdyti visapusišką, brandžią asmenybę.

Šią pedagoginę kryptį 1919 metais sukūrė austrų filosofas ir pedagogas Rudolfas Šteineris (1861–1925). Pirmoji Valdorfo mokykla buvo įkurta Štutgarte (Vokietijoje) Waldorfo-Astorios fabriko darbuotojų vaikams.

R. Šteinerio idėjos esmė – ugdyti ne tik intelektą ir mąstymą, bet ir jausmus bei valią, kad žmogus užaugtų laisva, atsakinga ir kūrybinga asmenybe.

Valdorfo pedagogikos principai

Valdorfo pedagogika grindžiama giliu vaiko raidos supratimu. Rudolfas Šteineris nustatė, kad kiekviename amžiaus tarpsnyje vaikai turi skirtingus poreikius ir gebėjimus, kurie turi būti palaipsniui ugdomi.

Ankstyvaisiais metais vaikai pasaulį pažįsta stebėdami, mėgdžiodami ir žaisdami. Jų pojūčiai itin imlūs, todėl didžiausią poveikį daro aplinka, suaugusiųjų pavyzdys ir kasdienė patirtis.

Svarbiausias ugdymo principas šiame etape – gyvas pavyzdys. Per jį stiprėja vaiko valia, formuojasi pasitikėjimas pasauliu, dedami sveikos fizinės ir emocinės raidos pamatai.

Todėl ugdyme daug vietos skiriama laisvam žaidimui, ritmui, pasakoms, meninei veiklai ir praktiniams darbams. Vaikai mokosi per patyrimą, kūrybą ir veiklą – natūraliai, džiaugsmingai ir jiems tinkamu tempu.

0–7 metai: vaikas mokosi per mėgdžiojimą ir žaidimą

7–14 metai: mokymasis per grožį, ritmą ir vaizduotę

Šiame amžiaus tarpsnyje vaikas pasaulį pažįsta per jausmus, meną ir gyvą ryšį su mokytoju. Pasitikėjimu grįstas autoritetas padeda augti emociniam intelektui, vidinei pusiausvyrai ir smalsumui.

Pagrindiniai dalykai – skaitymas, rašymas, matematika – perteikiami per muziką, tapybą, judesį, pasakojimus ir kūrybą. Mokytojo istorijos, biografijos ir vaizduotę žadinančios veiklos padeda vaikui ne tik suprasti pasaulį, bet ir jį išgyventi.

14–21 metai: kelias į savarankišką mąstymą

Augdamas jaunuolis vis labiau siekia tiesos, realybės ir savarankiškumo. Stiprėja kritinis mąstymas, gebėjimas analizuoti, apibendrinti ir formuoti savo požiūrį į pasaulį.

Šiame etape pedagogas tampa patikimu kelrodžiu – lydinčiu, palaikančiu ir skatinančiu savarankišką pažinimą. Ugdyme daugiau dėmesio skiriama mokslui, filosofijai, istorijai, savarankiškiems tyrimams, projektams ir praktinei patirčiai (metiniai darbai-projektai 8 ir 11 klasėje), kad jaunas žmogus galėtų atsakingai ir kūrybingai kurti savo santykį su pasauliu.

Trys esminiai amžiaus tarpsniai:

Klasės mokytojas:

Valdorfo mokykloje klasę daugelį metų lydi tas pats klasės mokytojas – dažniausiai nuo 1 iki 6 - 8 klasės. Toks tęstinumas padeda kurti stabilų, pasitikėjimu grįstą ugdymo procesą.

Ilgalaikis ryšys leidžia mokytojui gerai pažinti kiekvieną vaiką – jo stiprybes, iššūkius, temperamentą ir individualų augimo kelią. Mokytojas stebi asmenybės raidą, palaiko mokinius brendimo laikotarpiu, padeda įveikti sunkumus ir kuria saugią aplinką mokytis bei augti.

Klasės mokytojas paprastai veda pagrindines pamokas – matematiką, gimtąją kalbą, pasaulio pažinimą, istoriją ir kai kurias kitas disciplinas. Meninius, užsienio kalbas dažniausiai dėsto dalykų mokytojai.

Vyresnėse klasėse (7 - 12 kl.) mokinius ugdo dalykų specialistai, o vienas jų tampa klasės auklėtoju, lydinčiu jaunuolius tolimesniame brandos kelyje.

Susipažinkite su mūsų mokytojais

Pagrindinė pamoka:

Kiekviena diena prasideda pagrindine pamoka, trunkančia 2 akademines valandas (1,5 val.). Tai ne įprasta pamoka – tai gilaus įsitraukimo į vieną temą laikas.

Trijų dienų ciklas:

I dalis – Ritminė

• Deklamavimas, eilėraščiai, dainos

• Ritminiai pratimai, muzikavimas

• Praeitos dienos medžiagos kartojimas

• Klasės bendrumo kūrimas

II dalis – Žinių įtvirtinimas

• Mokytojas pasakoja (ne skaito iš vadovėlio!)

• Įtraukiamos diskusijos, klausimai

• Vizualizacija, piešimas lentoje, demonstravimas

III dalis – Naujos medžiagos pristatymas

• Diskusijos nauja tema

• Individualus ir grupinis darbas

• Piešimas, rašymas, skaičiavimas

• Pasakos, įvairios istorijos

Pagrindinės pamokos dalys:

Valdorfo mokykloje naujos temos mokymas nėra greitas ir paviršutinis. Tema mokoma per laipsninį, trijų dienų ciklą, kuris užtikrina, kad vaikas tikrai suprastų ir sąmoningai įsisavintų medžiagą. Toks metodas suteikia vaikui laiko apmąstyti ir susieti naują medžiagą su savo patirtimi.

Pirma diena: įkvėpimas ir sužadinimas

Veikla: naujas turinys per pasakojimą ir vaizduotę.

Mokytojas pristato naują turinį per gyvą pasakojimą, kuriame vaizduotė ir emocijos sužadina susidomėjimą. Vaikai žavisi, klauso, klausia. Smegenys atsiveria naujiems įspūdžiams.

Tikslas: įkvėpti ir sužadinti susidomėjimą.

Antra diena: patyrimas ir praktika

Veikla: kartojimas + praktinė veikla (piešimas, statymas, vaidinimas, eksperimentai).

Per šias veiklas vaikas patiria medžiagą savo rankomis, kūnu, emocijomis. Jis kuria, konstruoja, dalyvauja, mezga, stato, piešia, vaidina, žaidžia.

Tikslas: įtvirtinti žinias per konkretų patyrimą.

Trečia diena: sąmoningas įsisavinimas

Veikla: kartojimas + apibendrinimai + užrašymai pagrindiniame sąsiuvinyje.

Kkai vaikas jutimiškai ir emociškai susipažino su tema, jis rašo savo žodžiais ir piešia, sąmoningai įtvirtindamas žinias. Šis rašymas ir piešimas – gilus ir sąmoningas procesas, kuriame vaikas sujungia viską, ką patyrė per dvi dienas.

Tikslas: sąmoningai įsisavinti ir konsoliduoti žinias.

Pagrindinio dalyko mokymosi periodas:

Pagrindiniai dalykai – gimtoji kalba, matematika ir kt. – mokomi pagrindinėje pamokoje mokymo periodais, kurie trunka 3 arba 4 savaites. Tai sudaro galimybę mokiniams sukaupti dėmesį į mokomąjį dalyką, nuosekliai į jį gilintis. Tai reiškia, kad viso ciklo metu per pagrindinę pamoką yra gilinamasi į vieną dėstomą dalyką, pavyzdžiui, 3 savaites mokiniai mokosi lietuvių kalbos, kitas 3 savaites per pagrindinę pamoką yra dėstoma matematika ar pasaulio pažinimas. Vyresnėse klasėse - fizika, chemija, geografija ir t.t.

Po pagrindinės pamokos vyksta dalykų, kurie reikalauja nuolatinio kartojimo (užsienio kalbos, kūno kultūros, muzikos, dorinio ugdymo ir kt.) pamokos ir pratybos, kuriose lavinami pagrindinių dalykų įgūdžiai.

Menas – mokymosi šerdis:

Valdorfo mokykloje menas integruotas į kiekvieną pamoką:

• Matematika mokoma per ritmą, muzikos takto jausmą, geometrinių formų piešimą

• Istorija mokoma per dramos vaidinimus, biografijų pasakojimą, epochų piešimą

• Kalba mokoma per eilėraščius, deklamavimą, pasakų kūrimą

Menas įtraukia jausmus, o jausmai sustiprina atmintį ir supratimą.

Piešiniai ant lentos

Spalvingi ir gražūs rankų darbo meno kūriniai – kreidos piešiniai ant lentos. Mokytojai piešia tam, kad sukurtų nuotaiką ir atmosferą klasėje. Tokia menine forma skatinama mokinius įsivaizduoti ir įsilieti į savo pamokos temą.

Valdorfo mokykloje labai svarbu, jog mokytojai temą vaizdingai perteiktų lentoje. Daug piešiama nuo pirmos iki 12-os klasės. Mokytojai nepiešia tikslių kontūrų, pradeda nuo „debesėlių“, iš kurių sukuriamas paveikslas. Tokius vaizdinius vaikams irgi nesunku persipiešti į savo sąsiuvinius, o dar svarbiau - pajusti temos esmę.

Vyresnėse klasėse piešiami žemėlapiai, geometrinės figūros ar žmogaus griaučiai, kuriuos mokytojas taip pat pirmiausia, rodydamas pavyzdį, piešia ant lentos.

Rankdarbiai ir praktinė veikla:

Nuo pirmos klasės vaikai mokosi praktinių įgūdžių:

• Mezgimas (1 klasė – fleitos dėklas, 3 klasė – šalikas, 5 klasė – kojinės penkiais virbalais)

• Dailė (akvarelė, piešimas, skulptūra)

• Amatai (medienos apdirbimas, audimas, metalo kalimas)

• Daržininkystė (auginimas, priežiūra, derliaus nuėmimas)

Tai ugdo smulkiąją motoriką, kantrybę, pasitikėjimą savimi ir smegenų veiklą.

Iki 9 klasės pagrindinis mokymosi metodas – fenomenologinis. Tai reiškia, kad vietoj didelio informacijos kiekio ir pavyzdžių įvairovės vyksta pagilintas esminių fenomenų nagrinėjimas.

Pavyzdžiui:

• giliai tyrinėjama viena epocha (pvz., Senovės Graikija)

• audžiama audimo staklelėmis

• eksperimentuojama su prizmėmis ir stebimas fenomenas

Aplinkybių pažinimo metodas:

Mokinių vertinimas

Valdorfo mokyklose pažymiai pradedami rašyti nuo 9 klasės. Įvertinti pasiekimus galima ir be jų. Rašome kontrolinius darbus, diktantus, bet ne vertiname juos pažymiais, o analizuojame, ką vaikas yra išmokęs, o ko dar reikėtų pasimokyti. Kai pažymys tampa svarbiausiu tikslu, motyvų tobulėti yra mažiau – tarkim, vaikas išmoko temą, gavo už kontrolinį 6 ir prie to jau nebegrįžta, juk pažymio nepakeisi. Be to, jie ima lyginti save ne pagal gebėjimus, o pagal pažymius. Tai didina konkurenciją, įtampą, mažina savivertę. Čia svarbi padaryta individuali pažanga.

Mokykloje lyginimo vengiama – mieliau pasidžiaugiama, kad vienam puikiai pavyko atlikti dailės užduotį, kitam – parašyti rašinėlį, trečiam - apskaičiuoti kampų dydį. Iki 14 metų formuojasi žmogaus savivertė, todėl iki to laiko svarbiausia akcentuoti jo sėkmes, kas vaikui labiau sekasi. Klaidos yra tam, kad mokiniai pamatytų, ko nežino ir ką dar gali išmokti. Klaida nėra bausmė ir pažymys negali būti bausmė. Tradicinių mokyklų praktika tik patvirtina, kad pažymys nėra tai, kas motyvuoja mokinius. Kartais mokinys sako: „Rašykit tą ketvertą, man bus gerai“. Taip, tai būtų lengviausias kelias – parašyti ketvertą, bet mūsų tikslas – kad jis išmoktų. Jei norime, kad išmoktų, vadinasi, visi mūsų mokiniai turi parašyti atsiskaitymą taip, kaip gali geriausiai. Būtent tada jie jaus motyvaciją mokytis.

10 klasėje mūsų mokyklos mokiniai gauna pagrindinio ugdymo atestatą, 12 klasėje – brandos atestatą.

Vaiko sukurtas vadovėlis

Valdorfo mokykloje nėra standartinių vadovėlių žemesnėse klasėse. Vietoj jų – pagrindinė knyga, kurią vaikas sukuria pats:

• Vaikai ranka rašo ir iliustruoja kiekvieną pamoką

• Kuria gražius, spalvingus puslapius su apibendrinimai

• Knyga tampa asmenišku vadovėliu, kuriame matoma visa epochos medžiaga

Tai ugdo rašymo įgūdžius, estetiką, atsakomybę už savo darbą.

Domitės Valdorfo pedagogika ar turite klausimų? - Susisiekite su mumis

Straipsniai apie Valdorfo pedagogiką