Plunksnakočio šventė – svarbi antrokų kelionės dalis

Artėjant link devintųjų vaiko gyvenimo metų prasideda reikšmingas pokytis. Vaikas po truputį tolsta nuo ankstyvosios vaikystės pasakiško pasaulio, tampa savarankiškesnis, jautriau išgyvena aplinką, ima daugiau klausinėti ir ieškoti atsakymų apie tikrąjį gyvenimą. Šiame amžiuje itin svarbu padėti vaikui atrasti ryšį su pasauliu, parodyti žmogaus darbų prasmę, kasdienio gyvenimo tvarką ir kūrybos vertę. Praktiniai darbai, amatai ir įvairios patirtys leidžia vaikams geriau suprasti juos supančią aplinką bei joje tvirčiau jaustis.

Pirmose klasėse Valdorfo mokyklos mokiniai rašo vaškinėmis kreidelėmis ir spalvotais pieštukais, o vėliau leidžiasi į pažintį su rašto istorija. Vaikai susipažįsta su senaisiais rašymo būdais: rašo ant molinių lentelių, gamina popierių, išbando rašymą paukščio plunksna. Jie pamato Brailio raštą, susipažįsta su pirmąja lietuviška knyga ir atranda, kaip žmonės įvairiais laikais saugojo bei perdavė žinias.

Šios patirtys vainikuojamos ypatinga Plunksnakočio švente. Antrokams tai svarbus ir laukiamas įvykis, simbolizuojantis augimą bei naują mokymosi etapą. Tėvų dovanoti plunksnakočiai tampa ne tik kasdieniu įrankiu, bet ir prasmingu prisiminimu apie vaikystės kelionę į pažinimą, atsakomybę ir pagarbą žmogaus sukurtai kultūrai.

„Gaudamas parkerį vaikas palieka savo ankstyvosios vaikystės tarpsnį, tame tarpe ir pieštukus, kuriais iki to laiko mokinosi rašyti raides, jas jungti į žodžius, sakinius. Šiuo laikotarpiu, vaikai taip pat išgyvena savo vidinius sąmonės virsmus, jų sąmonė pamažu bunda, šis laikotarpis yra vadinamas Rubikonu, todėl parkerio įteikimas būtent šiuo laikotarpiu vaikui leidžia pilniau išgyventi, išjausti ir išbūti tame, jam sudėtingame, laike. Manoma, kad raštas atspindi vaiko vidinį pasaulį, jo ritmą, charakterį, valią ir dėmesingumą. Su perkeriu ateina atsakomybė. Tai daiktas, kurį reikia saugoti, prižiūrėti, valyti ir papildyti“ – kalbėjo klasės mokytojas Saulius.

Skaitykite daugiau naujienų