Valdorfo mokyklos Lietuvoje: šimtmečio tradicijos, iššūkiai

Valdorfo pedagogikos mokyklos visame pasaulyje švenčia reikšmingą sukaktį – daugiau prieš 100 metų Vokietijos Štutgarto mieste buvo įkurta pirmoji Valdorfo mokykla. Lietuvos Valdorfo mokyklų asociacijos valdybos pirmininkė, Lietuvos atstovė Europos Valdorfo pedagogikos taryboje, Vilniaus Valdorfo mokyklos matematikos mokytoja Aušra Puskunigienė pasakoja, kad Valdorfo pedagogika šiais laikais yra labai aktuali. Tai patvirtina ir sparčiai besisteigiančios naujos Valdorfo mokyklos.

Iš vienos Valdorfo mokyklos į Valdorfo mokyklų tinklą

Didžiulis Valdorfo pedagogikos mokyklų poreikis prasidėjo prieš 6-7 metus. Kasmet Vilniaus Valdorfo mokykla sulaukdavo po 80 būsimųjų pirmokų prašymų priimti juos į pirmą klasę, kai galėjo priimti tik 25. Buvo pasiūlyta, kad kurtųsi naujos mokyklos. Pastaraisiais metais jau vyksta bendras priėmimas į pirmą klasę visose trijose Valdorfo mokyklose Vilniuje – Vilniaus Valdorfo, Žaliojoje ir Atvirojoje mokyklose. Kalbamasi su kiekviena šeima, nes labai svarbu, kad tėvai žinotų, kur jie ateina su vaiku. Kartais jie žino, kad „mokykla yra gera ir saugi" vaikui, bet mokyklai svarbu, kad tėvai būtų susipažinę su Valdorfo pedagogika, jiems būtų artimos mokyklos vertybės.
Valdorfo mokyklos veikia Kaune ir Kazlų Rūdoje, Klaipėdoje viena mokykla taip pat tapo Klaipėdos Valdorfo mokykla. Tokį didelį poreikį lemia ir Valdorfo darželių populiarumas, tėvams norisi ugdymo tęstinumo.

Valdorfo mokyklos pasaulyje

Europoje didžiausias Valdorfo mokyklų tinklas yra Vokietijoje. Norvegijoje, kurioje gyventojų skaičius panašus į Lietuvos, veikia 33 Valdorfo mokyklos, Vengrijoje – 34. Šiose šalyse pirmosios Valdorfo mokyklos buvo įsteigtos prieš II pasaulinį karą, kaip, beje, Brazilijoje, Argentinoje ir kitur.
Lietuvoje Vilniaus Valdorfo mokykla įsteigta tik po Nepriklausomybės atkūrimo, prieš 25 metus. Estijoje yra 9 Valdorfo mokyklos, sparčiai kuriasi mokyklos Lenkijoje, kurioje Universitete yra Valdorfo mokytojų studijos. Didžiausias Valdorfo mokyklų steigimosi bumas stebimas Kinijoje. Daug Amerikos ir Europos pedagogų viliojami važiuoti ten dirbti. Kinai mano, kad tokios mokyklos modelis gali padėti jiems grįžti prie Senosios Kinijos kultūros šaknų, kurias sunaikino revoliucija.

Sąmoningas technologijų naudojimas

Vilniaus Valdorfo mokykla garsėja aiškiai apibrėžtomis technologijų naudojimo taisyklėmis. Mokyklos teritorijoje su telefonais nežaidžiama, ir tai galioja ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Valdorfo mokyklos laikosi nuostatos, kad vaikai kuo ilgiau mokytųsi pažinti ir patirtų natūralų pasaulį. Pastebima, kad vaikai šiandien nemoka žaisti natūralioj aplinkoj – įlipti į medį, perlipti per tvorą, daryti kitus paprastus dalykus. Įprastai mokyklose informacinių technologijų pradedama mokyti 5 klasėje, kitose šalyse Valdorfo mokyklos informacinių technologijų pradeda mokyti 7-9 klasėse.
Valdorfo pedagogika nėra nusistačiusi prieš technologijas. Valdorfo pedagogikos įkūrėjas Rudolfas Štaineris sakė, kad mokiniai naujausių technologijų turi išmokti mokykloje. Technologijos tobulėja ir yra neatskiriama gyvenimo dalis, tad tikslas – iš mokyklos išeitų žmonės, nebijantys technologijų ir mokantys jomis naudotis. Visgi dar svarbiau, išmokyti vaikus tapti sąmoningais vartotojais.
Telefonai Vilniaus Valdorfo mokykloje rytais surenkami, nunešami į Mokytojų kambarį ir po pamokų pasiimami. Mokytojai juokauja, kad tai gera tradicija, nes po pamokų galima kiekvienam vaikui atiduoti telefoną ir asmeniškai atsisveikinti. Visi žino, kad tokia tvarka galioja nuo pirmų klasių iki 12 klasės. Stengiamasi, kad vaikai mokytųsi tiesioginio bendravimo, užsiimtų veikla, kuri gali vykti be telefonų. Kita taisyklė – mokykloje vaikai telefonu naudojasi tik kaip ryšio priemone, todėl net po pamokų jie negali žaisti mokyklos teritorijoje.
Palyginus su Vakarų Europos šalimis, tėvai Lietuvoje labai anksti perka telefonus savo vaikams. Daugelio mokyklos vyresniųjų klasių tėvai yra sutarę dėl taisyklės, kad vaikai negali eiti su telefonu miegoti, jis turi būti paimtas ir padėtas viešoje namų erdvėje. Dėl paprastos priežasties – kad vaikai per naktį nesusirašinėtų ir pakankamai išsimiegotų. Jei vaikui trūksta miego, jis kitą dieną yra pavargęs ir jam sunku susikaupti bei mokytis. Vaikų miego problema yra didžiulė – paaugliai miega per mažai.

Vertinimas be pažymių

Vilniaus Valdorfo mokykloje pažymiai rašomi nuo devintos klasės. Iki 14 metų formuojasi žmogaus savivertė, todėl iki to laiko svarbiausia akcentuoti jo sėkmes, kas vaikui labiau sekasi. Klaidos yra tam, kad mokiniai pamatytų, ko nežino ir ką dar gali išmokti. Klaida nėra bausmė ir pažymys negali būti bausmė.
A. Puskunigienė įsitikinusi, kad pažymys nėra tai, kas motyvuoja mokinius. Kartais mokinys sako: „Rašykit tą ketvertą, man bus gerai". Tai būtų lengviausias kelias – parašyti ketvertą, bet mokytojos tikslas – kad mokinys išmoktų. Jei nori, kad išmoktų, vadinasi, visi mokiniai turi parašyti atsiskaitymą taip, kaip gali geriausiai. Būtent tada jie jaus motyvaciją mokytis. Suprantama, kad toks kelias sunkesnis, nes mokytojui yra daugiau darbo.
Dešimtoje klasėje mokyklos mokiniai gauna pagrindinio ugdymo atestatą, 12 klasėje – brandos atestatą. Jeigu galėtų, pažymių atsisakytų išvis, yra šalių, kur jie nerašomi. Norvegijoje, Danijoje yra Valdorfo mokyklų, kur pažymiai rašomi tik baigiant mokyklą arba mokiniai iš mokyklos išeina su aprašu – nurodomas kiekvieno dalyko gebėjimo lygis.

Rankų darbų svarba

Valdorfo mokyklose daug dėmesio skiriama menams ir amatams – mezgama, neriama, siuvinėjama. Dirbant rankomis vystosi smulkioji motorika, o tai labai svarbu mąstymui. Jeigu vaikas mokosi megzti ir supranta mezgimo algoritmą, jis iš esmės mokosi matematikos.
Pirmoje klasėje vaikai mezga virbalais dėkliukus savo fleitoms – muzikos instrumentams, kuriais jie groja. Antroje klasėje neria vašeliu penalą pieštukams ar kreidelėms, trečioje klasėje gerosiomis bei išvirkščiosiomis akimis mezga virbalais kepurę bei šaliką, ketvirtoje klasėje siuvinėja kryželiu, o penktoje visi sau nusimezga kojines 5 virbalais. Šeštoje klasėje siuva minkštus žaislus, septintoje velia šlepetes iš vilnos, aštuntoje – daro lėlę-marionetę ir mokosi siūti elektrine siuvimo mašina, devintoje pina krepšius.

Metų darbas ir brandos projektas

Aštuntoje klasėje Vilniaus Valdorfo mokykloje vaikai turi Metų darbą, kai jie pasirenka asmeninę temą, ją įvykdo, aprašo ir pristato. Pavyzdžiui, vienas pagamina ąžuolinį žurnalinį staliuką, kitas akvariume augina įvairius augalus, trečias – kepa keksiukus ir juos dekoruoja.
Dabar brandos darbas yra pripažįstamas nacionaliniu lygiu ir prideda papildomų balų stojant, o mokykloje dvyliktokai Metų darbą daro labai daug metų. Esama įvairiausių darbų, itin mėgstami iš meno ir technologijų srities: tapybos darbai, muzikinio kūrinio sukūrimas, knygos rašymas, yra ir tiriamųjų darbų, pavyzdžiui, tarakonų tyrinėjimas.
Šiuo Metų darbu mokiniai gali atskleisti save, pamatyti, kur jų stipriosios pusės arba atvirkščiai, kas jiems nepatinka. Vienas mokinys, kurio tėvai architektai tikėjosi, kad ir vaikas juo bus, padarė nuostabų pastato projektą ir maketą, bet darydamas suprato, kad tai ne jam ir po mokyklos pasirinko inžinerijos studijas vietoj architektūros.

Karjeros keliai po mokyklos

Po mokyklos į menų specialybes stoja nemažai abiturientų, ypač populiarus teatras, nes kasmet Vilniaus Valdorfo mokykloje vaikai daug vaidina, tai yra vienas iš mokymo būdų. Nemažai renkasi dizaino muzikos studijas, tačiau dauguma stoja į įprastas specialybes, tarp abiturientų populiarios informacinės technologijos, nes daug kalbama mokiniams apie jų perspektyvumą. Džiugu, kad pabaigusieji nebijo imti „Gap year", važiuoja savanoriauti ir atrasti save.

Valdorfo mokyklos bendruomenė

Į Valdorfo mokyklą mokytis ateina ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Tai mokykla, kurioje tėvams neužtenka du kartus per metus ateiti į klasės susirinkimus, jie yra aktyvūs ir visaverčiai mokyklos nariai – dirba talkose, skolina pinigų mokyklos remontui.
Valdorfo mokyklos yra vienos iš nedaugelio mokyklų Lietuvoje, kur kuriamos bendruomenės ir stengiamasi įtraukti tėvus į mokyklos gyvenimą. Mokykla tėvams yra didelė gyvenimo dalis, todėl bendradarbiaujant sukuriama tarsi maža bendruomenė. Anksčiau buvo kaimas, kuris „užaugindavo vaiką", dabar gyvename didmiesčiuose, todėl išlieka poreikis susikurti nedidelę bendruomenę, kuri iš tiesų rūpinasi savo vaikais. Kai 12 klasėje reikia atsisveikinti, atsisveikinama tarsi giminės.
Vilniaus Valdorfo mokykla yra nevalstybinė, todėl prireikia tėvų paramos: reikia parašyti projektą, paieškoti investicijų, parengti biudžeto analizę – yra tėvų, kurie padeda. Čia išties yra fenomenas – gaunama labai daug paramos ir patarimų. Ši mokykla ir suaugusiems yra kaip tam tikras saviugdos, gyvenimo kelio formavimosi būdas – tėvams ir mokytojams.

Mitas apie „šiltnamį"

Tenka girdėti sakant, kad netradicinio ugdymo mokyklas baigę vaikai nesugebės prisitaikyti šiuolaikinėje visuomenėje, esą jie auga lyg šiltnamio sąlygomis. A. Puskunigienė dirba Vilniaus Valdorfo mokykloje, kurią baigė jau 11 abiturientų laidų, ir pastebi, kad labai gerai yra gėlę palaikyti šiltnamyje, kad paskui ją galėtum pasodinti į dirvą ir ji sėkmingai toliau augtų.
Be galo svarbu, kad vaikas turėtų palankią aplinką mokymuisi ir natūraliam vystymusi. Mokytojų svarbiausia užduotis – pažinti vaiką, suprasti jo psichologiją, raidos ypatumus ir žinoti, kaip jį reikia mokyti tam tikru amžiaus tarpsniu. Mokyklos tikslas – išugdyti sąmoningą ir kūrybiškai veikiančią asmenybę, kuri būtų ne tik žmogus, kuris vartoja, bet ir tas, kuris kuria.
Viena iš mokyklos vertybių – kad vaikai džiaugsmingai mokytųsi. Aišku, ne kiekvieną dieną tas džiaugsmas apima, bet mokymasis iš esmės turi būti smagus, vaikai visada turėtų išlikti smalsūs.
Pabaigusios studijas mokykloje dirba jau trys alumnės. Labai įdomu po kurio laiko sutikti žmones, baigusius mokyklą. Dauguma pastebi, kad čia įgijo įvairesnių kompetencijų, negu kiti bendraamžiai – daugiau kūrybinių galių, lankstumo, gebėjimo bendrauti, susidoroti su stresu ir iškylančiomis probleminėmis situacijomis.
Mokykloje mokinio ryšys su mokytojais yra betarpiškas. Taip išlaikomas mokytojo - mokinio santykis, čia pat yra tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas. Alumnai sako, kad išėję studijuoti į aukštąsias mokyklas turi išmokti kitų santykių, nes ten hierarchija stipriai išreikšta. Tačiau išvykusieji studijuoti į užsienį pastebi, kad bendravimas tarp pedagogų ir mokinių ten panašus, kaip ir Valdorfo mokykloje.
Kai skaitoma apie Gerosios mokyklos koncepciją, kuri yra kaip švietimo sistemos siekiamybė, tai ji yra tarsi parašyta apie Valdorfo mokyklą. Nuvykus į konferencijas, kuriose kalbama, kaip reikia reformuoti mokyklas, matome, kad visa tai daroma arba jau daryta. Tai nėra lengva.

Šiuolaikiniai mokiniai

Mokiniai yra skirtingi, vieni labiau motyvuoti, kiti – ne. Dabar psichologai linkę manyti, kad paauglystė tęsiasi iki 28 metų. Žmogaus branda tarsi lėtėja. Gyvenimo sąlygos geros, tėvai empatiški vaikams, sukuria gerą atmosferą ir jaunuoliams nesinori išeiti iš tėvų namų. Jie ilgiau renkasi, ieško savęs, yra atsipalaidavę, turi daug daugiau galimybių. Iš vienos pusės tai pliusas, iš kitos – minusas.
Mokyklai kyla kitokie uždaviniai – išmokyti mokinius dirbti, padaryti darbą iki galo, susiplanuoti darbus, laiką. Anksčiau labiau viską planavome, nes nebuvo telefonų šalia, o dabar viską sprendžiame čia ir dabar, keičiasi įpročiai.
Vakarų civilizacija vis labiau saugo vaikus, taip saugo, kad vaikas yra tarsi brangenybė. Tėvai jau nuo mažų dienų telefonų pagalba kontroliuoja vaikus, jų gyvenimas ir laisvalaikis suplanuotas, jame visko daug, didelis užimtumas. Mokymasis yra tik nedidelė dalis jų gyvenimo. Kartais negalima užduoti namų darbų, nes žinoma, kad vaikas fiziškai neturės laiko juos padaryti. Ne vaikas pats pasikeitė, o pasikeitusios sąlygos jį šiandien kitaip formuoja.

Šaltinis: Vilniaus Valdorfo mokyklos matematikos mokytojos Aušros Puskunigienės interviu.

Taip pat skaitykite