Mezgimas - Valdorfo mokyklos mokymo įrankis

Penktos klasės mokiniai Valdorfo mokyklose susiduria su neįprastu iššūkiu – jie turi išmokti numegzti kojines penkiais virbalais. Daugeliui vaikų ši užduotis iš pradžių atrodo beveik neįveikiama. Tačiau tai tik vienas etapas kruopščiai suplanuotoje kelionėje, kuri prasideda pirmoje klasėje, kai vaikai pirmą kartą paima į rankas virbalus ir mezga paprastus dalykus – fleitos dėklą ar žaisliuką. Trečioje klasėje jie jau mezga šalikus, o penktoje – kojines ir kepures.

Šis rankdarbių mokymas nėra atsitiktinis. Kai vaikas pagaliau užbaigia savo pirmąją kojinę, jo džiaugsmas yra apčiuopiamas – jis laiko rankose ne abstrakčią žinių sampratą, o tikrą, savo paties sukurtą daiktą. Tai konkretus įrodymas, kad iššūkis buvo įveiktas. Skirtingai nei mokantis abstrakčių dalykų, kurie lieka tik galvoje, mezgimas suteikia fizinį rezultatą. Retai pasitaiko, kad vaikas lakstytų po klasę šaukdamas apie gramatikos taisyklę, kurią ką tik išmoko, tačiau entuziazmas baigus megzti kojinę – tai įprastas reiškinys Valdorfo mokyklose.

Kodėl mezgimas stiprina smegenis?

Pastaruoju metu mezgimas tapo rimtų mokslinių tyrimų objektu. Šiuolaikiniai neuromokslo tyrimai patvirtina tai, ką Valdorfo pedagogikos pradininkas Rudolfo Šteinerio intuicija suprato prieš šimtą metų, kai parašė: „Mąstymas yra kaip kosminis mezgimas“ – ši frazė dažnai cituojama Valdorfo kontekste, ypač kalbant apie rankų ir mąstymo ryšį. R. Šteineris taip pat pabrėžė, kad žmogus, kuris nerangus pirštais, bus nerangus ir savo intelekte – bus mažiau lankstus ir sunkiau spręs problemas.

​Mezgimas aktyvina abu smegenų pusrutulius vienu metu – jame derinama matematika (skaičiavimas, raštų kūrimas) su kūrybiškumu, tuo pačiu metu tiksliai užimant rankas. Tai suaktyvina motorinę žievę, smegenėlę, prefrontalinę žievę, regos žievę ir hipokampą – sritis, atsakingas už atmintį ir mokymąsi.

Mezgimas ir matematika: netikėtas ryšys

Kodavimo kalba mezginyje

Elektroinžinerijos profesorė Karen Shoop iš Londono Karalienės Marijos universiteto, pradėjusi mokytis megzti, pastebėjo akivaizdų ryšį tarp mezgimo ir programavimo. KQED „MindShift“ straipsnyje „Can Learning to Knit Help Learning to Code?“ ji aiškina, kad mezgimo raštai iš esmės yra dvejetainiai: gera akis ir bloga akis veikia kaip 1 ir 0 skaitmeniniame kode. Mezginio instrukcijos, pasak jos, savo struktūra primena reguliariąsias išraiškas programavime – simbolių sekas, naudojamas tekstui apdoroti ir kodui aprašyti.

Šis ryšys nėra atsitiktinis. Pirmųjų kompiuterių raida glaudžiai susijusi su audimo technologija. Straipsniuose apie kodavimą ir mezgimą primenama, kad Jacquard audimo staklėse naudotos perforuotos kortelės, leidusios užkoduoti sudėtingus raštus – tai buvo ankstyva „programavimo“ forma, padėjusi pamatus šiuolaikiniams kompiuteriams. Kai kurie autoriai net teigia, jog pirmieji „programuotojai“ buvo audėjai, kūrę skylėtų kortelių raštus audiniams.

Valdorfo mokyklų kontekste mezgimo pamokose vaikai nuolat skaičiuoja akis ir eiles, seka raštus, koreguoja klaidas – tai praktiškas kompiuterinio mąstymo ugdymas, net jei kompiuterio nematyti nė iš tolo.

Geometrija, kuri tempiasi: „guminė“ matematika

Straipsniuose „What Knitting Can Teach You About Math“ (Smithsonian Magazine) ir „Why I teach math through knitting“ (The Conversation) matematikos profesorė dr. Sarah Jensen aiškina, kad mezgimas atveria vaikams abstrakčiosios algebros ir topologijos pasaulį. Ji pristato vadinamąją „guminės geometrijos“ idėją: topologijoje daugiakampiai gali būti „ištempiami“ į apskritimus, neprarandant esminių savybių.

Kaip tai susiję su mezgimu? Mezgdami kepures, pirštines ar kojines, vaikai mezga apvalius mezginius ant kelių virbalų. Kol mezginys yra ant trijų virbalų, akių išdėstymas primena trikampį, tačiau nuėmus virbalus, mezginys įgauna apvalią formą – būtent tą, kurią ir norima pasiekti. Taip praktikoje patiriamas pagrindinis topologijos principas: formos gali kisti, tačiau tam tikros struktūrinės savybės išlieka.

Valdorfo mokyklų rankdarbių programos aprašymuose akcentuojama, kad mezgimas per visus metus padeda vaikams ugdyti skaičiavimo, proporcijų, sekų ir raštų suvokimą – ypač mezgant sudėtingesnius drabužius, pavyzdžiui, kojines penkiais virbalais.

Motorikos vystymas ir skaitymo įgūdžiai

Ne vienas Valdorfo ir kitų alternatyvių mokyklų straipsnis apie rankdarbius pabrėžia smulkiosios motorikos ir smegenų ryšį. Mezgimas reikalauja tiksliai koordinuotų pirštų judesius, rankų ir akių koordinacijos, abipusės rankų koordinacijos bei erdvinio mąstymo.

Valdorfo mokyklų Atlantoje JAV aprašomos programos rodo, kad kryptingas pirštų darbas (mezgimas, siuvimas, siuvinėjimas) stiprina ne tik rašymo įgūdžius, bet ir bendrą kognityvinį vystymąsi. Psichomotorikos ir kognityvinės raidos tyrimai atkreipia dėmesį, kad ankstyvas nuoseklus rankos naudojimo modelis (rankos dominavimas) ir pirštų valdymas susiję su geresne kalbos, objektų valdymo ir įrankių naudojimo raida.

Ypač įdomus ryšys išryškėja tarp mezgimo ir skaitymo. „Handwork through the grades in Waldorf Education“ (Live Oak Charter) dokumente pabrėžiama, kad mezgant vaiko akys nuolat seka judesį, raštą ir kryptį – tai lavina akių sekimo įgūdžius, kurie svarbūs sklandžiam skaitymui. Valdorfo bendruomenėje neretai sakoma, kad mezgimas „paruošia smegenis skaitymui“, nes stiprina akių judesių koordinaciją ir dėmesio sutelkimą.

Kantrybė, atkaklumas ir koncentracija

Rankdarbiai Valdorfo pedagogikoje yra tiek technikos mokymasis, tiek valios ugdymas. Iš lėto, nuosekliai kuriamas daiktas reikalauja didelės kantrybės ir gebėjimo užbaigti pradėtą darbą.

Vaikai mezga ne vieną pamoką: kojinė, kepurė ar šalikas gimsta per daugelį užsiėmimų. Toks procesas ugdo atidėto pasitenkinimo išgyvenimą – pasitenkinta ne iškart, o tik tada, kai ilgas darbas pasiekia pabaigą. Tai tiesiogiai prieštarauja „momentinio rezultato“ kultūrai ir stiprina gebėjimą nuosekliai eiti tikslo link.

Mezgimas reikalauja ir intensyvios koncentracijos. Vaikai išmoksta pastebėti klaidas, ieškoti sprendimų, prašyti pagalbos ir kantriai mėginti iš naujo. Tokia patirtis formuoja atkaklumą ir problemų sprendimo įgūdžius, kurie reikalingi visose gyvenimo srityse.

Rudolfas Šteineris yra pabrėžęs, kad darbas rankomis ugdymo procese tarnauja ne tik techniniams įgūdžiams, bet ir dėmesingumui bei vidinei drausmei.

Emocinė gerovė ir streso mažinimas

Ritmiškas, pasikartojantis judesys, jutiminis siūlo ir virbalų pojūtis, matomas augantis raštas – visa tai kartu veikia raminančiai. „The Health Benefits of Knitting“ (New York Times Well) straipsnyje aprašomi tyrimai, rodantys, kad rankdarbiai gali sumažinti širdies ritmą ir kraujo spaudimą, mažinti streso hormono kortizolio kiekį ir padėti atsipalaiduoti. Kiti šaltiniai mini, kad mezgimas padeda mažinti nerimą, depresijos simptomus ir netgi lėtinio skausmo suvokimą – nes smegenys didesnę dėmesio dalį skiria užduočiai, o ne skausmo signalams.

Vaikams mezgimas tampa saugia erdve, kurioje galima susikaupti, nurimti po intensyvių akademinių pamokų ir tuo pačiu patirti sėkmę – net jei kitos pamokos jiems sekasi sunkiau.

Pasitikėjimas savimi ir gyvenimo įgūdžiai

Rankdarbių tikslas – ne paruošti būsimus mezgėjus ar siuvėjus, o ugdyti visapusišką žmogų. Kai vaikas sukuria kažką gražaus ir naudingo – kojines, kepurę, žaislą, – jis patiria gilaus pasiekimo jausmą. Vaikai didžiuojasi savo darbais ir pradeda kitaip žiūrėti į viską, kas sukurta rankomis – tiek savo, tiek kitų. Tai ugdo pagarbą darbui, medžiagai, laikui ir pastangoms. Be to, mezgimo projektai dažnai reikalauja planavimo, klaidų taisymo, atkaklumo – tai tiesiogiai stiprina pasitikėjimą savimi ir vidinę nuostatą „galiu išmokti ir įveikti sunkumus“.

Šis pasitikėjimas savimi ypač svarbus, kai žiūrima į šiuolaikinę švietimo sistemą, kurioje dažnai dominuoja testai, standartizuoti vertinimai ir rezultatų spaudimas. Valdorfo bendruomenės pabrėžia, kad mezgimas padeda ugdyti ne tik akademinį pajėgumą, bet ir vidinį tvirtumą, savivertę, socialinį jautrumą ir kūrybingumą.

Visapusiškas vaiko ugdymas

Valdorfo pedagogikos esmė – ugdyti žmogų kaip visumą: galvą, širdį ir rankas. Mezgimas šioje schemoje užima ypatingą vietą. Darbas su rankomis veikia motorinius įgūdžius, mąstymą, emocijas, valią.

Tyrinėtojas neurologas Frank R. Wilson savo knygoje „The Hand: How Its Use Shapes the Brain, Language, and Human Culture“ rašo, kad žmogaus rankos veikla tiesiogiai susijusi su kalbos, mąstymo ir kultūros evoliucija. Šį požiūrį atspindi ir Valdorfo pedagogika: nuo nesudėtingo mezgimo pirmoje klasėje iki sudėtingesnių rankdarbių vėlesnėse klasėse. Kiekvienas etapas derinamas su vaiko raidos poreikiais ir tuo, kas vyksta kitose pamokose (pvz., trupmenų mokymųsi, istorija, geografija ir pan.).

Rudolfas Šteineris mezgimo naudą apibendrino formuluote: jei ugdomas vien tik intelektas, apleidžiami dvasios poreikiai. Mezgimas, kaip ir kiti rankdarbiai, padeda palaikyti pusiausvyrą – vaikas ne tik supranta pasaulį galva, bet ir tiesiogiai jį formuoja savo rankomis.

Taip pat skaitykite